Nuotraukos autorė – Eglė Šenderovienė
Ornela Ramašauskaitė
Meno rinkoje tendencijos, kaip ir madoje, egzistuoja labai ryškiai. Jos paprastai yra ne apie motyvus ar stilistiką, o apie menininką, jo kilmę, lytį, identitetą ir pan. Tai dar vienas faktas, kad mene talentas nėra pats svarbiausias dalykas – istorija, strategija, rinkodara, tinklaveika lemia labai daug. Neseniai buvo Kinijos menininkų mada, juodaodžių, moterų meno tendencijos, dabar atsigręžiama į seksualinių ir tautinių mažumų meną. Didelis dėmesys teikiamas karinių konfliktų šalių menininkams, pavyzdžiui, ukrainiečiams kūrinius parduoti išties lengva, nes tai persipynę su parama šaliai, o štai rusų menininkai, net ir akivaizdžiai priešiški valdžiai, tam tikruose regionuose yra „pauzėje“.
Norint sėkmingai investuoti į meną reikia arba labai domėtis pačiam, arba turėti meno konsultantą. Priešingu atveju sėkmė bus kaip laimėjimas loterijoje. Meno rinkoje daug niuansų ir jie skiriasi perkant jaunų menininkų ir klasikų kūrinius. Gera žinia ta, kad meno kolekcionavimas yra labai įdomi veikla, turinti daug sluoksnių, tad į ją žengęs žmogus neretai „užsikrečia“ ir žinių kaupimas tampa labai organiškas. Siekiant pirkti tokius meno kūrinius, kurie ateity turės didesnę finansinę (ir meninę) vertę reikia įvertinti kontekstą, esamas ir būsimas tendencijas (nebūtina joms paklusti), menininko asmenybę ir vadybines aplinkybes, portfolio, CV (gyvenimo aprašymą) ir ambiciją karjerai. Labai svarbu menininko meistriškumas, disciplina ir kūrybinė koncepcija, tačiau vien to neužtenka. Visi minėti dalykai turi savas taisykles, retas asmuo gali tiesiog pajausti ar nuspėti menininko potencialą – tam reikia ekspertizės. Investavimą į meną galima prilyginti bet kuriai kitai investavimo krypčiai – netikėta sėkmė galima, bet daug protingiau yra žinoti, kas ir kodėl perkama.
Kiek mistikos investuojant į meną? Jei menas perkamas išmanant – rizikos faktoriai labai aiškūs. Pagrindiniai – vertės kilimo greitis ir dydis bei, apskritai, menininko likimas meno rinkoje. Nuo to apsaugo reputaciją turinti menininko vadyba ir globalesnės ambicijos. Jei kūriniai perkami vadovaujantis individualiu skoniu „gražu“-„negražu“, menininko populiarumu ar asmenybės patikimu – rizika didžiulė. Menininkas turi būti ne sėkmingas komerciškai, bet sėkmingas meno rinkoje (tai – skirtingi dalykai), jis turi išmanyti meno rinkos ekosistemą, turėti solidžių faktų savo biografijoje arba rimtų planų. Visi minimi vardai (institucijos, kuratoriai) turi būti žinomi profesionalų, o ne tiesiog garsūs vardai. Šuo metu gana populiaru įkurti galeriją ar pasiskelbti meno konsultantu, bet tai nebūtinai reiškia, kad veikiama kolekcinio lygmens tarptautinėje meno rinkoje. Meno pasaulyje labai daug iškreiptos rinkodaros ir viešųjų ryšių.
Klaidų investuojant išvengti nepavyks, tai – viena iš priežasčių, kodėl meno rinka cirkuliuoja ir aukcionai nenustoja veikti. Visgi, kas vienam klaida, kitam – entuziastingas startas ar būsima pamoka. Kolekcijoje esantys meno kūrinai yra konkrečių gyvenimo etapų simboliai ar veidrodžiai, kartais jie gali likti maloniu priminimu, kad būta polėkio ir emocijų, o ne žinių ir racionalumo. Visgi, išties norint išvengti klaidų, reikėtų vengti suinteresuotų galerininkų nuomonės ir kreiptis į meno ekspertus. Suma, sumokėta už konsultaciją, tikėtina, kad atsipirks įsigijus kūrinį už realią rinkos kainą (nepermokant), o pirkinys ateityje, galimai, atneš grąžą. Ne visi galvoja apie investavimą, bet verta turėti mintyje, kad nuomonė dėl kūrinio ir gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti: žmonės kraustosi į kitokio interjero ar didesnius būstus, keičiasi skonis, vyksta skyrybos ir pan. Meno kūriniai juda kartu su metais. Skatinu pradėti pirkti meno kūrinius ir atrasti labai įdomų naują pasaulį – pradėti galima ir nuo 1000 eurų, o pats domėjimasis atneš daug naujų žinių ir žmonių.