Nuotraukos autorė – Gabija Morkūnaitė
Ineta Stravinskaitė kalbina Ornelą Ramašauskaitę
Ar Lietuvoje populiaru investuoti į meno kūrinius? Gal galima situaciją Lietuvoje palyginti su situacija pasaulyje? Jei situacija skiriasi, gal galima įvardinti, kokios priežastys?
Lietuvoje masinės tradicijos nėra, tačiau egzistuoja meno kolekcininkų ratas. Visgi, visų pirma, į meno kūrinius žiūrima kaip į estetinius objektus, ieškoma raritetinių kūrinių dėl srities išmanymo bei noro turėti išskirtinių kūrinių. Būsima finansinė grąža yra tik vienas iš kriterijų, dažniausiai ne pirmas.
Tačiau situacija keičiasi. Senųjų kolekcininkų ratą, kurie menu tiesiog mėgaujasi, papildo jaunesni vidutinių bei aukštesnių pajamų atstovai, keliantys ir investicinės grąžos klausimą. Ši tendencija nulemta aktyvesnės edukacijos meno investavimo temoje, kelionių, išsilavinimo ir gyvenimo stiliaus prioritetų. Žmonės pradeda norėti gyventi ne tik gražiai, bet ir kokybiškai, o išsilavinimas lemia supratimą, kad šiuo metu Lietuvoje klasikų ir jaunų menininkų kūriniai vis dar kainuoja gerokai mažiau nei analogiški užsienyje.
Vakarų pasaulis turi gilesnes meno pirkimo bei kolekcionavimo tradicijas, kurių nepertraukė sovietmetis. Antra, ten istoriškai stipresnė vidutinė klasė ir kultūros, kaip laisvalaikio formos bei edukacijos, tradicija.
Remiantis įtakinga The Art Basel & UBS meno rinkos apžvalga (The Art Market Report 2022) –
2021 m. pasaulinė meno rinka stipriai atsigavo po didžiausio nuosmukio per 10 metų ir verte siekė 65,1 mlrd. USD, t.y. 29 % daugiau nei 2020 m. ir netgi daugiau nei priešpandeminiais metais. Visgi, Lietuvoje nėra fiksuojami meno kūrinių sandoriai, todėl palyginimus daryti galima tik remiantis meno srityje dirbančių asmenų subjektyviomis patirtimis.
Kokia meno sritis patraukliausia investuotojams?
Tapyba ir, būtent drobė aliejus (kai kada ir akrilas), yra vienareikšmis pirmasis pasirinkimas įsigyjant meno kūrinį. Tarp TOP 100 Lietuvoje brangiausiai parduotų kūrinių – vos kelios išimtys (senoji grafika ir kartografija).
Patirties turinys meno kolekcininkai kartais ieško įdomesnių kūrinių – eskizų, etiudų, piešinių ar vienetinių plakatų.
Norinčius skirti nedidelį biudžetą visada labai skatinu atkreipti dėmesį į fotografiją, grafiką, piešinius, nes Lietuvoje net ir klasikų kūriniai vis dar labai pigūs (Romualdo Požerskio, Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko fotografiją galima įsigyti už kelis šimtus eurų). Pasaulyje gerai žinomas Herberto ir Dorotės Vogelių – bibliotekos ir pašto darbuotojų poros – pavyzdys, kuomet vieno jų atlyginimas būdavo skiriamas jaunų menininkų minimalistiniams kūriniams įsigyti ir per eilę metų jie sukaupė itin solidžią pasaulinio lygmens kolekciją.
Ar investavimas į meną saugus? (turiu galvoje, ar rizika didelė „nepataikyti”, ar galimi kainos kritimai ir pan.)
Investavimas į meno kūrinius yra saugus, jei išmanai ar tariesi su meno rinkos profesionalais. Jokiu būdu neužtenka, kad kūrinys ar menininkas patiktų asmeniškai, apie jį rašytų spauda ar patartų galerininkas. Meno pasaulyje taip pat egzistuoja rinkodara ir viešieji ryšiai, kurie turi įtakos menininko populiarumui, bet nebūtinai koreliuoja su investiciniu potencialu.
Antra, labai svarbu įsivardinti realius lūkesčius – perkant jauno potencialaus menininko kūrinį visada egzistuoja tikimybė, kad jo karjera nesiklostys kaip prognozuota. Kitas svarbus elementas – likvidumas: tai bus iššūkis, jei kūrinys nėra raritetinis ir norėsis gauti rinkos kainą. Klasikų darbai neretai turės garantuotą, bet nedidelę finansinę grąžą, tuo tarpu investuojant į jaunus menininkus yra tikimybė, kad kūrinys pabrangs kelis kartus net per keletą metų. Kainų kritimai itin reti, svarbiausia yra įžvalga dėl potencialo ar tendencijų arba gebėjimas meno kūrinį rasti už mažesnę nei vieša rinkos kaina.
Meno rinkos profesionalai gali ganėtinai tiksliai įvardinti bent jau Lietuvos menininkų potencialą, šioje srityje daug tikslumo ir žinių, o ne romantikos ar subjektyvumo. Todėl naujoko sėkmė galėtų būtų prilyginama pasisekimui loterijoje. Kitaip sakant – reikalingas išmanymas.
Mūsų lokalioje meno rinkoje yra vienas labai ryškus ir lengvai prognozuotas viešas investicinis sandoris: Rimvydo Jankausko Kampo abstrakcija (drobė, aliejus) 2007 metais pirmajame aukcione nupirkta už 5068 Eur, o 2019 metais grįžo į tuos pačius aukcionų namus ir naujo savininko įsigyta už 18 750 Eur.
Visais atvejais – investavimas į meną turi būti ilgalaikė strategija, tik profesionalai uždirba iš meno kūrinių perpardavimo trumpuoju periodu.
Atskira tema – meno kūrinių kaip potencialios turto klasės diversifikuojant savo investicinį portfelį. Kolegė Ugnė Nagrockaitė išanalizavo meno ir finansinių priemonių indeksus, kas atskleidė ryškią neigiamą tarpusavio koreliaciją, kuri yra būtina sąlyga diversifikuojant investicijų portfelį. Solimano 2019 metų mokslinėje ataskaitoje atskleidžiama, kad grynasis global art price index in USD (JAV doleriais išreikštame indekse, sekančiame globalius su menu susijusius pardavimus) neigiamai koreliuoja su akcijų biržos indeksais, pavyzdžiui su Nikkei 225 (akcijų indeksas, atspindintis 225 geriausiai įvertintų Japonijos įmonių Tokijo vertybinių popierių biržos sąraše) ir S&P 500 (Standard & Poor 500 indeksas, atspindintis 500 pirmaujančių įmonių svarbiausiuose JAV sektoriuose; laikomas vienu svariausių JAV akcijų biržos rodiklių). Taip pat grynasis global art price index in USD yra neigiamai susijęs su MCSI (Morgan Stanley Capital International) indeksu ‒ o tai labai svarus rodiklis, nes MSCI yra lyginamasis viso pasaulio akcijų rinkų veiklos rezultatus sekantis indeksas. Taigi, anot šių duomenų, globalios meno rinkos rezultatus atspindintis indeksas neigiamai koreliuoja su kitais nagrinėtais esminės reikšmės indeksais. Paprastai tariant, neigiama koreliacija reiškia „mažą/neigiamą tarpusavio panašumą“, todėl, jei prastomis ekonominėmis sąlygomis labiau įprastų finansinių priemonių indeksų vertės krinta, meno indeksas global art price index linkęs elgtis priešingai.
Negana to, meno ir kolekcinių vertybių, kaip turto klasės, kitas svarbus išskirtinis bruožas ‒ mažas kintamumas (volatility). Diversifikuojant savo portfelį įvairiose rinkose (investuojant į skirtingas turto klases) investuotojai gali sumažinti portfelio kintamumą: tuo atveju, jei kuri nors rinka bus stipriai paveikta išorinių ekonominių faktorių, bendra portfelio vertė taip stipriai nenukentės. Meno turto klasės vertė nekinta taip žymiai kaip kitų, labiau tradicinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, žaliavų rinkoje prekiaujama nafta. Pasaulinės finansų rinkos nestabilumas dažnai tampa tradicinių finansinių instrumentų vertės mažėjimo priežastimi, tuo tarpu šie faktoriai nėra ryškiai susieti su menu, kuriam vertę suteikia emocinė, kultūrinė reikšmė, svarba, meno pasaulio įtakos ir panašiai.
Net ir pasaulyje kalbant apie artėjančią recesiją meno rinka išlieka optimistinė. Remiantis Deloitte ir ArtTactic Meno ir Finansų apžvalga (Art & Finance Report 2021) – tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai meno kūrinių investicijų ciklai rodo meno, kaip turto klasės, patikimumą ekonomikos nuosmukio metu. Kaip ir S&P 500, Artnet vaizduojamojo meno indeksas viršijo vertes iki COVID-19 – abu indeksai šoktelėjo stipriau nei anksčiau. Pirmasis indeksas pakilo nuo 286,6 2020 m. viduryje iki 375,2 2021 m. viduryje, o pastarasis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 211 iki 292,5. Tai leidžia prognozuoti sėkmingą ilgalaikę investavimo į meną perspektyvą.
Ar Lietuvoje yra daug meno žinovų, kurie gali patarti, pakonsultuoti bandant įsigyti vieną ar kitą meno kūrinį?
Lietuvoje meno rinkos profesionalų yra vos keli. Taip susiklostė, nes mes turime tik meno istorikus, meno kritikus, kurie išmano dailės istoriją ir gali nusakyti kūrinio kontekstą, bet neturi ekonomikos žinių – tarpdisciplininių studijų dar nėra. Taip pat yra nemažai galerininkų, kurie suinteresuoti parduoti savo atstovaujamų menininkų darbus čia ir dabar, tačiau nebūtinai aktyviai veikia dėl jų globalios karjeros ir gali užtikrinti investicinę vertę.
Palyginimui, kai kurios užsienio galerijos užtikrina savo parduoto meno kūrinio perpirkimą už pradinio sandorio kainą – taip yra garantuojama, kad kūrinys bent jau užšaldė skirtą sumą (su lūkesčiu, kad ji bus ir pakilusi) – Lietuvoje tai nepraktikuojama.
Tad mūsų šalyje dėl investavimo į meną galima konsultuotis su meno rinkos ekspertais, šalia išsilavinimo įgijusiais praktinių rinkos žinių, arba meno aukcionų namų vadovais.
Kas turi daugiausiai reikšmės meno kūrinio vertės kitimui?
Meno kūrinių vertės kilimui įtakos turi vieši meno kūrinių pardavimai tikruose meno kūrinių aukcionuose (ne pramoginiuose ar labdaros), šalies atstovavimas ir laimėjimai rimtose pasaulinėse parodose / konkursuose (pavyzdžiui, Venecijos Bienalėje), autoriaus darbų patekimai į muziejų rinkinius, katalogai, solo ir grupinės parodos, ypač, jei kūrinai atsiranda šalia pasaulinio garso autorių darbų, pasaulinio lygio meno kritikų atsiliepimai. Labai svarbu solidūs vardai ir kontekstas – taip skaičiuojamas menininko reitingas. Parodų kiekis savaime ar didelė suma labdaros aukcione jokios įtakos neturės, dažnai netgi priešingą: menininkas gali susigadinti reputaciją.
Dažno klasikinio autoriaus kūrinių kaina kyla nedaug, bet palaipsniui, su laiku. Tuo tarpu jaunimas gali kūrinį parduoti už mažą sumą, o jau po metų, jei menininkas pateks į reikšmingą parodą, kūrinių vertė taps kelis kartus didesne.
Ar norint investuoti į meno kūrinius būtina turėti milijoną? (klausimas apie tai, ar galima galvoti apie investicijas į meno kūrinius turint 500 eurų ir pan. Nuo kokių sumų galima pradėti svarstyti apie investavimą į meną).
Norint įsigyti meno kūrinį tikrai nereikia didelių sumų, tereikia nebijoti pasitarti ar skirti laiko pasigilinimui. Klasiko fotografiją ar grafikos darbą galima įsigyti už kelis šimtus eurų, jauno menininko vidutinio dydžio drobę aliejų – už 600–1000 eurų. Litvakų ar net Salvadoro Dali grafikos darbas gali kainuoti mažiau nei 1000 eurų, o tai yra nebe lokalūs kūriniai.
Meno kūrinių pasiūla tiek kainų, tiek stilių atžvilgiu yra didžiulė – svarbiausia gerai pasirinkti. Ši sritis nesiskiria nuo jokios kitos, kai kreipiamės pas specialistą, nes nelogiška pasikliauti tik reklama ar spėjimais.
Ką reikia žinoti, svarstant apie šios srities investavimą?
Norint investuoti į meno kūrinius reikėtų arba pradėti aktyviai domėtis meno rinka ir plėsti kontaktų ratą, arba turėti konsultantą. Net ir ieškant kūrinio namams, ofisui ar dovanai kaip solidžios dekoracijos, be investicinių ketinimų – visada labai rekomenduoju galimą finansinę grąžą įtraukti kaip papildomą kriterijų. Patirtyje turėjau eilę atvejų, kai poros skiriasi, įmonės keičia biurus ir interjerus, paveldėtojai nevertina meno kūrinių ar tiesiog turi kitokį estetinį suvokimą – kokybiško meno kūrinio pardavimas daug kam leido uždirbti.
Investavimas į meną gali būti kaip dalis rinkodaros ar tinklaveikos projektų: užsienyje populiarios korporatyvinės meno kolekcijos (JPMorgan Chase, UBS, Microsoft, Samsung) išnaudojamos įvaizdžio valdymui, darbuotojų įtraukimui, tvarumui.
Svarbiausia išsigryninti lūkesčius – tiek estetinius, tiek finansinius ir kliautis patikimais šaltiniais, pasidomėti kontekstu. Retas populiariojoje medijoje ar socialiniuose tinkluose aktyvus menininkas ar vietinės reikšmės dailės salonas gali slėpti sėkmės istoriją.
Meno rinka yra įdomi dėl skirtingų aspektų – joje galima rasti ir istorijos, ir detektyvų: kiekvienam pagal poreikius, tad menas gali įtraukti ilgam. Tai keičia pasaulėžiūrą, plečia pažinčių ratą ir kelionių maršrutus. Mano požiūriu – mene susijungia keletas kokybių: finansinė, emocinė ir išsilavinimo.