Meno rinka krizių laikotarpiu istorijoje

Ugnė Nagrockaitė

Meno rinkos svyravimai. Ką rodo praeitis?

Pasaulinė meno rinka išgyveno jau ne vieną pakilimo ir nuosmukio ciklą, tačiau, istorija rodo, kad rinka auga ir plečiasi: periodiškai didėja pardavimų apyvarta, aukcionuose pasiekiami vis nauji pardavimo kainų rekordai. Istoriniai dėsningumai suteikia vertingos informacijos numatant galimus ateities meno rinkos posūkius, todėl juos aktualu paanalizuoti. Šiam tikslui pasitelkėme meno rinkos klestėjimo, nuosmukio ir atsigavimo etapus 3 istorinių ekonominių krizių kontekste.

  1. Didžioji ekonominė krizė (Didžioji depresija 1929‒1930 m.). Didžioji depresija pirmoje XX a. pusėje nutraukė iki tol vyravusį pokarinį bumą ir lėmė visuotinės meno rinkos restruktūrizavimą, turėjusį didžiulės įtakos tolimesniam meno rinkos formavimuisi, jos dalyvių  elgsenai ir pirminių meno rinkos tendencijų ryškėjimui. Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1919 iki pat 1929 metų, kultūra klestėjo. Anot istorinių šaltinių, šiuo laikotarpiu karaliavo meno dileriai ir nusistovėjo visuotinė nuomonė, kad meno kūrinių turėjimas simbolizuoja prestižą ‒ pirkti meną tapo madinga. Situacija pakito apie 1929‒30 metus, kilus Didžiajai depresijai, turėjusiai neigiamą atgarsį visai pasaulio ekonomikai. Tuo pačiu, tai buvo kertinis momentas globalios meno rinkos formavime. Pasaulio šalių vyriausybės, reaguodamos į krizinę situaciją, priėmė skirtingus meno rinkos valdymo sprendimus: kol Amerikoje menininkų veiklą subsidijavo prezidento Ruzvelto įsteigtas „Public Works of Art“ projektas ar Lenkijoje vyko meno rinkos restruktūrizavimas ją gelbėjant1, Didžiojoje Britanijoje buvo įvestos cenzūros menininkams, mažėjo rėmėjų (patronų) skaičius. Nusivylę meno kūrėjai, norėdami gyventi padoriau ir gauti pastovų atlyginimą, perėjo į besiformuojančias komercines veiklas, tokias kaip fotografija, dizainas ar reklama, taigi galime daryti prielaidą, jog pasaulyje iš dalies menko modernaus meno kūrinių pasiūla. Tokioje išbalansuotoje situacijoje ryškėjo keli pagrindiniai dėsningumai: mažesnio formato ir jaunų talentų ‒ todėl pigesni ‒ darbai išliko paklausūs, kaip ir klasikinių, savo vietą rinkoje išsikovojusių autorių. Ekonominės krizės metu britų laikraštis „Daily Mirror“ rašė, kad „madingų menininkų krizė nepaveikė“2. Išties, recesijos laikotarpiu pasaulyje įvyko ne vienas įspūdingas pardavimo sandoris, iš kurių vienas garsiausių ‒ tai 1931 m. Londono, Niujorko ir Berlyno meno dilerių konsorciumo Endriu Melonui (Andrew Mellon) parduota klasikinių paveikslų kolekcija, tapusi pagrindu formuojant Nacionalinės Meno Galerijos kolekciją Vašingtone. Spartus po-krizinis augimas pasižymėjo daugybės naujų meno muziejų atsiradimu, meno rinkos suaktyvėjimas lėmė ir meno pardavimų indekso kilimą aukso atžvilgiu, o tai itin pozityvus ženklas, žinant, kad auksas yra saugus investicinis įrankis (safe-haven asset) krizių laikotarpiu, nes jo vertė krizių metu rodo kilimo tendenciją, kuomet daugumos kitų finansinės rinkos instrumentų vertė krinta (Solimano, 2019).
  2. Juodojo pirmadienio 1987 m. krizė. 1987 metų akcijų rinkos griūtis JAV buvo kertinis atvejis, padėjęs formuoti tolimesnį meno kūrinių investicinį patrauklumą ir augančią reikšmę pasaulyje įsitraukiant vis naujiems rinkos dalyviams. Nuo 1970-ųjų m. išryškėjo dvi pasaulio menų sostinės: Londonas ir Niujorkas. Šiuose megapoliuose antrinės rinkos įtaka nepaliaujamai augo, aukcionų namai įgijo vis stipresnę poziciją, pavyzdžiui, Londono Sotheby’s plėtėsi ir atsidarė filialus Amerikoje, Australijoje, kontinentinėje Europoje, Azijoje; o 1968 metais atsiradusio Art Sales Index dėka, aukcionų pardavimų rezultatai buvo prieinami viešai publikai 3. Tuo tarpu, 1987 metų, akcijų rinkos griūtis, supurčiusi finansų rinką, neigiamą atgarsį meno rinkai turėjo neilgai ‒ dar tais pačiais metais fiksuotas visų laikų didžiausias meno kūrinių kainų augimas JAV, kuris tęsėsi iki 1990 metų (remtasi Artprice rodmenimis: Artprice ‒ lyderiaujanti pasaulio meno rinkos informacijos duombazė, kurioje nuo 1962 metų įregistruota virš 30 milijonų meno rinkos indeksus, ekonometrines analizes ir aukcionų pardavimus sekančių įrašų). Tai iš dalies lėmė keli rinkos pokyčiai: itin reiškėsi japonai su sustiprėjusia jena (po 1985 m. tarptautinės „Plaza sutarties‟ pasirašymo), antrinė meno rinka įgijo dar stabilesnį pamatą dėl JAV panaikintos mokesčių lengvatos sąlygos tiems, kurie kūrinius dovanoja muziejams ‒ tad meno vertybių savininkai ėmė kūrinius pardavinėti atvirai meno rinkoje. Meno kūrinių cirkuliacija išsaugo visame pasaulyje, o šalia to, šiuolaikinio meno kūrinių, kaip investicinės opcijospozicija vis stiprėjo, kūrėsi daugybė meno galerijų, į meno rinką įsitraukė didelės institucijos: bankai, verslo kompanijos, turinčios milžinišką perkamąją galią 4.
  3.  2009 m. krizė. XXI amžiaus pirmoji didžioji krizė paliko neišdildomą randą pasaulinės ekonomikos istorijoje, po šio smūgio greitai atsigavusi meno rinka atskleidė savo potencialą ir ypatybes kitų pasaulinių rinkų atžvilgiu. Nuo 1998 iki 2008 metų meno kūrinių vertė bei jų prekybos apimtys pasaulinėje meno rinkoje stabiliai ir užtikrintai augo. Krizės priešakyje pasaulyje meno kūrinių apyvarta stipriai sumažėjo (nuo 62 milijardų dolerių 2008 m. iki 39 milijardų 2009 m.), o Artprice AMCI traukėsi iki rekordiškai žemo -20 (minus dvidešimt) rodmens, taip indikuodamas meno rinkos dalyvių nerimą. Art Market Confidence Index sudaromas Artprice ir laikomas vienu svariausių meno rinkos dalyvių nuotaikas indikuojančių rodiklių: rezultatas aukščiau 0 rodo optimistines nuotaikas, tuo tarpu žemiau 0 ‒ pesimistines5.  Šiuo laikotarpiu dar kartą išryškėjo tendencijos, jog ekonominės krizės metu klasikinių kūrinių vertė nemažėja bei kad populiarėja pigesni menininkų darbai. Artprice 2009 metų ataskaitoje pateikta informacija rodė išaugusią paklausą klasikų ir modernistų paveikslams, kurių pardavimų pajamos Christie’s aukcionuose augo ir sudarė nuo 6,8% iki 12,5% (klasikų kategorijoje) ir nuo 44% iki 48% (moderniojo meno kategorijoje) nuo visų aukciono namų pajamų.

Jau pirmaisiais metais po krizės meno rinkos aktyvumas šovė į aukštumas. „The Art Basel“ and „UBS Global Art Market 2019“ ataskaitos statistiniai duomenys rodo, jog 2009 (Q4)‒2011 (Q3) metais meno kūrinių pardavimų vertė pasaulyje kilo net 77%, kuomet, palyginimui, S&P 500 indekso (laikomo vienu reikšmingiausių JAV akcijų biržos rodiklių) vertė užtruko du papildomus metus ir tik 2013 m. pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Be to, anot Liuksemburgo mokslininkų tyrimo išvadų6, pasibaigus krizei meno kūrinių pardavimų vertės augimas lenkė ne tik S&P 500 indeksą, bet ir nekilnojamo turto rinkos rodiklius. Remiantis šia statistika, galima teigti, kad meno rinkos atsistatymas itin greitas bendros pasaulio ekonomikos kontekste.

Po krizinis atsigavimas pirmiausia teigiamai paveikė didžiuosius aukcionų namus ir stambiausias galerijas, o tai lėmė tiesioginių investicijų į meno kūrinius augimą. Anot Artprice, galerijų, kurių metinė apyvarta siekė apie 50 mln. dolerių, metinis pelnas kilo vidutiniškai 10%. Šeimos biurų (Family Offices), teikiančių integruotas turto valdymo bei administravimo paslaugas itin aukštas pajamas turinčioms šeimoms, veikla globaliu mastu supanašėjo su rizikos ar privačių fondų veikla ir nuo 2009 metų, išnaudodami susiklosčiusias aplinkybes po ekonominės krizės, jie ėmė vis dažniau tiesiogiai investuoti į meno kūrinius.7 Tai nemaža dalimi prisidėjo prie meno kūrinių pardavimų skaičiaus augimo pasaulyje.

Ekspertų nuomone, tiek Europos, tiek Amerikos meno rinkoms sudėtingu laikotarpiu teigiamą postūmį davė stiprėjanti Kinijos meno rinkos įtaka. Tai galima būtų įvardyti kaip globalios diversifikacijos atneštą naudą. Pastarosios pardavimai pasiekė iki tol dar neregėtas aukštumas ‒ 2010 metais ji tapo antra pagal meno kūrinių apyvartą pasaulyje po Amerikos. Išreiškiant skaičiais, minėtais 2010 m. Kinijos meno rinkos 8,2 milijardo dolerių apyvarta sudarė 23% visų pasaulio meno objektų pardavimų. Tokį grandiozinį Kinijos meno rinkos augimą galimai lėmė kelios priežastys: a) didėjantis kinų milijardierių skaičius, norinčių investuoti, b) valstybės ribojamas investicinių priemonių pasirinkimas pavertė meno kūrinius ir kolekcines vertybes patrauklia investicijų galimybe, c) Kinijos valstybė prioritetizavo kultūrą kurdami naujas darbo vietas šiamesektoriuje ir vykdydami kinų kultūros sklaidą pasaulyje, siekiant nuosekliai įgyti daugiau įtakos (soft power) tarptautinėje rinkoje8. Rytų meno rinkos užtikrintumas formavo optimistines nuotaikas visame pasaulyje ir signalizavo krizinio laikotarpio baigtį.

Pasaulinės meno rinkos tendencijos

Visais nagrinėtais atvejais meno rinkoje vyravo tokios tendencijos:    

1. krizių laikotarpiu stabilia verte pasižymi klasikinių autorių kūriniai;

2. recesijos ir stagnacijos periodais populiarumą įgauna mažesnio formato, pigesni, jaunų autorių meno kūriniai;

3. po krizės meno rinka atsigauna vidutiniškai greičiau nei kiti finansiniai instrumentų vertė ar jų indeksai;

4. atsigavimo laikotarpiais meno rinka įgauna naujovių ‒ įsitraukia nauji dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys meno rinką (pavyzdžiui: a) 1930-ųju laikotarpiu muziejų kūrimasis, b) 1980-aisiais išaugusi antrinės rinkos svarba, lėmusi aukciono namų plėtimąsi ir galerijų skaičiaus augimą) bei c) nauja šeimos biurų strategija investuoti į meno kūrinius bei stiprėjusi išorės įtaka (Kinijos meno rinkos sustiprėjimas)).

Šiandieninė situacija

Šiai dienai, Artprice AMCI fiksuoja bendras investuotojų neužtikrintumo nuotaikas, tačiau pastebima ir pozityvių ženklų, koreliuojančių su istorinėmis meno rinkos kaitos tendencijomis:

1.  pristatomas naujas meno rinkos institucijų formatas. Spartėjant skaitmenizacijos procesui daugybė fizinių kultūros institucijų keliasi į internetines erdves. Didieji aukcionų namai, meno mugės ir kitos meno platformos pristatomos virtualiai, todėl tampa lengviau pasiekiamos investuotojams iš kitų valstybių bei įprastos jaunajai kartai. Phillips aukcionų namai spaudos konferencijoje pranešė, kad jų nuotoliniu būdu organizuotas 2020 metų kovo 4 dienos aukcionas pritraukė rekordinį skaičių dalyvių iš 47 šalių9. Šis pokytis, kartu su COVID-19 atneštais pasikeitimais, galimai lems tolimesnę meno rinkos skaitmenizaciją.

2. Kainų rekordai naujos formos pardavimuose. Registruoti ir pirmieji online sandorių rekordai bei sėkmingi virtualių aukciono rezultatai. Vienas tokių ‒ Sotheby’s Contemporary Art | Hong Kong nuotoliniu būdu 2020 metų gegužę vykęs aukcionas, kurio pardavimai sugeneravo 1.3 mln. dolerių pajamų ir neįtikėtinai viršijo pardavimų prognozes (750 tūkst. dolerių estimacija) bei praeitų metų (2019) pardavimų rezultatus10.Dauguma parduodamų lotų kainavo mažiau nei 5 tūkst. dolerių, taigi buvo įperkami ne vien aukščiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Tai rodo tendenciją, kad pigesni darbai išlieka populiarūs.

3.  Nauji rinkos dalyviai. Pradeda stiprėti startuoliai, iki tol buvę alternatyviomis meno rinkos platformomis pavyzdžiui: kolektyvinio investavimo ar garantinės kainos sandorius teikiančios įmonės. JAV kolektyvinio investavimo į aukščiausios klasės (blue-chip) meno kūrinius platforma „Masterworks‟ fiksuoja vis didesnį naujų vartotojų įsitraukimą ir dalinasi pozityviomis perspektyvomis, pateikdama daug žadančius statistinius duomenis 11. Lietuvių valdoma įmonė „artXchange Global‟ orientuojasi į Europos regionui būdingesnių meno kūrinių, kurie pasižymi dideliu vertės augimo potencialu, kolektyvinį investavimą12. Naujos platformos siekia revoliucionuoti požiūrį į šią alternatyvią investavimo priemonę, numatydamos solidžią potencialią grąžą investuotojams.

Taigi, pasaulinės krizės padėjo išryškėti stipriosioms meno rinkos pusėms ir suformuoti meno kūrinių kaip investicinių įrankių patrauklumą, ypač tų investuotojų akyse, kurie siekė diversifikuoti turimą investicinį portfelį ar, be kita ko, buvo vedini emocinių, socialinių paskatų. Nors šiandienai dar trūksta laiko perspektyvos įspėti meno rinkos tendenciją ar šalutinius veiksnius, turėsiančius jai įtakos po COVID-19 sukeltos ekonominės krizės – pasitelkiant istorinę patirtį tikėtinas pozityvus meno rinkos kilimo scenarijaus pasikartojimas. ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­

________________________________

1 Bartelik, M. (2005). Early Polish Modern Art – Unity in Multiplicity. Manchaster: Manchester University Press

2 Gould, C. and Mesplède, S. (2016). Marketing Art in the British Isles, 1700 to the Present A Cultural History. London: Routledge

3 McAndrew, C. (2010). Fine Art and High Finance– Expert Advice on the Economics of Ownership. New York: Bloomberg Press

4 Esterow, M., Deitch, J., and Downe E. R., Jr., Margulies, M., Feigen, R. (1988/10/18). Black Monday and the Art Market: One Year Later / Reel-to-Reel collection. A0004. Solomon R. Guggenheim Museum Archives: New York [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą: https://www.guggenheim.org/wp-content/uploads/2018/08/9009487_01_AB-Black-Monday-and-the-Art-Market-One-Year-Later.pdf

Artprice.com (2010). Artprice: Annual Art Market Report for 2009. [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://www.artprice.com/artmarketinsight/amci-art-market-confidence-at-the-end-of-the-first-half-of-2009

University of Luxembourg (2016, Sausio 6). Is there a bubble in the art market? In Phys.org. [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://phys.org/news/2016-01-art.html

7 Willette, R., Eckner, D. (2016 Sausio 26). Art Investment Vehicles and the Challenges of the Alternative Investment Fund Manager Directive (AIFMD), Fine Art Weath Management Ltd. [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://ssrn.com/abstract=2722743

8 Guo, J.(n.d.). Chinese Art Market. In Columbia Business School [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://www8.gsb.columbia.edu/sites/chazen/files/Jia_Guo_Chinese%20Art%20Market.pdf

9 Lehr, D. (2017 Vasario 25). China’s Art Market Is Booming – But Not for Foreigners. In The Diplomat[žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://thediplomat.com/2017/02/chinas-art-market-is-booming-but-not-for-foreigners/

10 Halperin, J. (2020 balandžio 22). The Good News? Global Online Auctions Grew 63 Percent Last Month. The Bad News? That May Not Be Nearly Enough. In Artnetnews [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://news.artnet.com/market/online-auctions-march-data-1841205

11 Masterworks. (2020). Join an exclusive community of blue-chip art investors.[žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą www.masterworks.io

12 artXchange (2020). [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą www.artxchange.lt